Išankstinė prekyba
 
Knyga fiziniu pavidalu pasirodys lapkričio mėnesį. Tačiau jau dabar vyksta jos IŠANKSTINĖ PREKYBA. Tai reiškia, kad knygą galite užsisakyti iš anksto. Tokiu atveju už ją mokėsite šiek tiek mažiau ir gausite ją pirmieji, dar kvepiančią spaustuvės dažais. 
 
Labai ačiū, kad palaikote mano kūrybą :) 
 
Pasaka, nagučių karpymą paversianti smagiu žaidimu
 
Mažyliai nemėgsta ir neleidžia kirpti nagučių? Turiu sprendimą! Ši pasaka nagučių karpymą pavers smagiausiu žaidimu. Sukurta iš meilės - mano mamos man, o dabar manoji - Jums.
 
Nagučių karpymas tebus ritualas, kurio lauks mažyliai ir tėveliai.
 
Tvirta kartoninė knygelė atlaikys mažylių prisilietimus, tačiau tinka ir vyresniems vaikams, kurie patys dar nemoka ar nenori karpytis nagų. Pasaka lengvai pritaikoma realybėje. Ją galima skaityti vaikams prieš miegą arba tuo pat metu karpant nagučius.  O galima ir padėjus knygą į šalį, istoriją tęsti savaip, drauge su vaiku svarstant, kas bus pirštų karalius ir kodėl? 
 
Knygelė skatina vaizduotę - vaikai tuoj patys jums ims pasakoti, už ką atsakingas kuris pirštas. Žavios, spalvingos Redos Tomingas iliustracijos ne tik džiugins akis, bet ir pralinksmins, pamatysit. 
 
Ši istorija gimė kokiais 1988 metais, kai eilinį kartą ėmiau verkti, mamai pasakius, kad laikas kirpti nagučius. Užuot mane įkalbinėjusi, mama į šį reikalą pažiūrėjo kūrybiškai ir mano baimę transformavo į azartą pirštų karalystėje įvesti demokratiją. 
 
Jau gerokai vėliau šią pasaką-žaidimą išplėtojau savaip ir dovanojau savo vaikams. Nuo tada jie visada noriai leido kirpti nagučius, su sąlyga, kad žaisime “Pirštų karalių”. Kartais net mano devynmetė (kuri jau pati gali šiokį tokį manikiūrą pasidaryti) ateina pas mane ir prašo, kad nukirpčiau jai nagučius, kalbant apie karalius. Tad drąsiai sakau, kad pasaką išbandė jau net dvi kartos vaikų, ji VEIKIA ir dabar su džiaugsmu dovanoju ją jūsiškiams. 
 
Tikiuosi, kad tai bus knygelė, kurią jūsų vaikai norės saugoti ir paskiau skaityti savo atžaloms. 
 
Įdomesni atsitiktiniai faktai apie knygą 
 
Knygą parašiau seniai, bet niekaip negalėjau jos pabaigti, nes dar ištisus metus sukau galvą, kokį darbą turi antros rankos bevardis pirštas? 
 
Mano viena dvasinga draugė, išgirdusi knygos idėją, pasakė frazę, kuri atskleidžia dar vieną knygos esmę. Draugė tarė: “Bet čia juk ego mirtis!”. Priėmiau tai kaip komplimentą.