2018-ieji buvo neįtikėtinų iššūkių pilni metai Havajams. Sausio tryliktosios rytą 8:08 val. gavome pranešimus į telefonus: į mus lekia balistinės raketos. Iškart supratome, kad iš Šiaurės Korėjos. Galima sakyti, tam jau ruošėmės - dar prieš mėnesį gyventojams buvo išsiuntinėti "Kaip elgtis atominės atakos atveju?" lankstinukai. Kalbėti apie tai ramiai sunku iki šiol - vis susigraudinu. Užtat rašyti lengva. Tai buvo rytas po Žemynos gimtadienio. Atsimenu kaip su vyru pažiūrėjome vienas į kitą, tiek daug tilpo tame trumpame žvilgsnyje. Kaip greitai dėjomės daiktus ir važiavome į prekybos centro rūsį - aš taip ir išvažiavau su pižama. Kaip greitai gatve pralėkė kaimynų mašina, o visas miestelis buvo toks vaiduokliškai tuščias, lyg bombos JAU būtų sprogusios. Man paskambino kitame miestelyje gyvenanti draugė. Ji dar tik laukėsi pirmo vaikelio; mudvi kažkaip nerišliai atsisveikinome ir apsiverkėme.
Prieš eidama į rūsį pagalvojau: koks gražus pasaulis… dangus buvo be debesėlio, saulė plieskė, ir aš maniau kad šitą giedrą rytą atsiminsiu kaip trečiojo pasaulinio karo pradžią. Trisdešimt aštuonias minutes niekas neatšaukė pavojaus signalo. Trisdešimt aštuonias minutes milijonas žmonių ruošėsi mirčiai. Dabar kiekvienas turi istoriją - ką veikė tą šeštadienio rytą. Vieni panikavo, kiti bėgo, kiti tiesiog laukė, nes daugiau nebuvo ką daryti. Viena mano draugė su sūnumi slėpėsi lauko tualete prie pliažų ir skambino atsisveikinti su kitais dviem mažais vaikais. Net pjesė apie tai jau sukurta, rodoma Honolulu. Ir, žinoma, sukurta daug memes internete, tokių kaip:
- Hey, Siri, please play the song “Me So Horny”
- OK. Sending Missile warning.
Bet išgyvenome. Šventėme tą naują dieną lyg naują gyvenimą. Tada atėjo pavasaris ir neįprastai smarkiai išsiveržė Kilauea ugnikalnis. Svarbu paminėti, kad šis ugnikalnis yra pakankamai saugus dėl to, kad jis nešauna iš pagrindinio kraterio kaip šampano kamštis, bet nuolat leidžia lavai sunktis pro plyšius savo papėdėje. Tačiau 2018 pavasarį atsivėrė aštuoniolika naujų kraterių. Jie atsivėrė vienoje gražiausių Havajų gyvenviečių Leilani estates ir per maždaug mėnesį aštuoniolika lavos upių užliejo tūkstančius žmonių namų ir kelias stebuklingas Havajų vietas - vadinamąsias šampano vonias, karštąsias versmes ir nuostabiaus grožio pliažus. Jų neliko, dabar ten juoda lava, kuri po tūkstančių metų virs derlingu dirvožemiu. Juk taip planetos jaunystėje ir kūrėsi visa žemė, šie procesai vis dar gyvi Havajų saloje.
Lava aprimo, bet virš mūsų salos pakibo pilkas vogo debesis. Vogas - tai vulkaninės kilmės smogas. Vienu metu oras buvo labiau užterštas nei purviniausiuose JAV pramoniuose miestuose. Vienu metu oras mūsų Captain Cook’e buvo blogiausias iš visų JAV. Žmonės išsigando. Vieni kalbėjo, kad šitas vogas mus kankins kelerius metus, kiti - kad pusę metų. Kartais vogo lyg ir nesijautė, o kartais oras tiesiog graužė gerklę, skaudėjo galvą. Žmonės skrido iš salos, daug kas pardavė namus ir skubiai išsikraustė. Aš irgi su mergaitėmis skridau kelioms savaitėms pas uošvius, nes Indrajai vis nesibaigė kosulys. Smuko salos turizmas, sumažėjo gyventojų, bankrutavo daug verslų.
Jei gerai pamenu, liepą vogas jau buvo išsisklaidęs. Visi lengviau atsikvėpėme. Bet tada tik pyst ir į mus skrieja penktos kategorijos uraganas. Ai, galvojau, not a big deal čia, kol nepaguglinau kiek tų kategorijų būna iš viso: penkios. Prie niūrios nuotaikos prisidėjo ir tai, kad apie uraganą įspėjo tos pačios telefonų sirenos, prieš pusmetį pranešusios apie balistines raketas. Taip nemaloniai nudiegė paširdžius tas garsas… Tris dienas viskas buvo uždaryta: mokyklos, bankai, kavinės, kai kurios parduotuvės. “Long’s” vaistinė medienos plokštėmis užsikalė langus. Senieji Havajiečiai nešė viską iš kiemo į vidų. Aš nenešiau, laukiau kol pakils vėjas. Mūsų draugas Karlosas pasakoja, kad jam kaimynas liepė įsinešti į vidų ir grilinę, bet Karlosas atsakė:
- Jeigu jau grilinė skris, tai we are screwed, man, no one can save us.
Taip ir laukėme. Man buvo smalsu kas tas uraganas ir buvo gera dvi dienas praleisti namie su šeima. Žaidėme stalo žaidimus, vėrėme karoliukų apyrankes, kepėme pyragus ir darėme tai, kam paprastai nėra laiko. Trečią dieną apėmė tai, ką amerikiečiai vadina cabin fever. O uraganas taip ir nepasirodė. Galiausiai jis virto tropine liūtimi, ir po dienos gyvenimas grįžo į savo vietas.
Grįžo ir saulė, ir gera nuotaika, ir vaikai į mokyklas. Viskas grįžo, išskyrus turistus, kurie visus metus žiūrėję žinias dabar galvojo, kad jau mes ten Havajuose turbūt seniai išmirę, jei ne nuo atominės bombos, ugnikalnio ar uragano, tai jau tikrai nuo infarkto. Bet ne. Gyvenimas čia tęsiasi ir niekad nebuvo sustojęs. Išskyrus tas keturias dienas metuose (kai neva skrido bombos ir tris dienas belaukiant uragano) mes gyvenome įprastus gyvenimus. Vaikai ėjo į mokyklas, mano vyras važiavo į darbą. Savaitgaliais gulėdami pliaže nuolat atsakinėjome į žinutes giminaičiams: taip, mes gyvi. Ne, lava pro mūsų namus neteka.
Iš tikrųjų, nors lava užliejo tūkstančius namų, vis tik tai labai mažas procentas visų salos būstų. Net daviau interviu kažkurioms LT žinioms, ir prieš susijungiant gyvam pokalbiui žurnalistas manęs mandagiai paklausė ar galėčiau kur netoli lavos atsistoti gal? Artimiausias krateris buvo už šimto mylių nuo mūsų namų…
Dabar apžvelgdama prabėgusius metus matau, kad daugiausiai žalos Havajams padarė ne gamtos stichijos, o sensacijų besivaikanti žiniasklaida. Nes berodant karščiausius taškus ir medžius laužantį vėją pamirštami masteliai ir tikrieji skaičiai ir visi kiti vyksmo nepaliesti gyventojai. Žiniasklaida pakišo koją, nes ir taip bene mažiausiai turistų lankoma laukinė Big Island arba Hawaii sala jų sulaukė dar mažiau. Net mano labai gera draugė iš Prancūzijos galiausiai patikėjo BBC, o ne manimi ir atšaukė savo atostogas Havajuose. Sakė “nerizikuosiu”, nors aš tikinau, kad čia viskas tikrai OK.
Čia viskas tikrai OK. Nors tie metai Havajams buvo sunkūs. Problemų kyla net rojuje. Ir dar kokių…
Faktai:
* 2018 01 13 8:08 ryte į mobiliuosius telefonus atėjo klaidingas pranešimas, kad į Havajus lekia balistinės raketos, kaip buvo galima numanyti, iš Šiaurės Korėjos. Po 38 min. buvo paskelbta, kad pranešimas buvo klaidingas ir paleistas netyčia.
Įdomu tai, kad lygiai po savaitės labai panašus netyčinis pavojaus pranešimas buvo paleistas Japonijoje. Šie du netyčiukai iki šiol peni konspiracijos teoretikų vaizduotę.
* 2018 pavasarį atsivėrė daug naujų vieno aktyviausių pasaulyje ugnikalnio Kilauea kraterių Punos rajone, Hawaii saloje.
* 2018 08 22 d. į Havajus lėkė penktos kategorijos uraganas Lane, kuris vėliau išsisklaidė ir virto tropine liūtimi.
Ir aš ten buvau, kombučią gėriau, per smakrą varvėjo :)