Nusipešk plaukus!!! Ne, ne nuo galvos. NE!
Nuo kūno. Nuo kojų beveidžių,
Ar pirštų klajūnų.
Nuo ištirpusio veido
Kuris žvelgia pasyviai ieškodamas savo pavogtos sielos veidrodžio šukėj, atskęltoj nuo sekso
grumtynių tą pirmadienio rytą, kai Juozas grįžo įkaušęs po savaitgalio praleisto Broniaus landynėj.
Krūtų bastūnių!
Jos tau duotos ne vaikų dūšeles ir skrandukus pieno upėse maudyt,
O vyrui paguosti, katras kas vakarą nabagas sugrįžta nuvargęs po medžioklės alkoholio skyriuj.
Siek dangaus jo altoriuj parklupus!
Kepk kotletus su būlbom, kad iš meilės aptuktų!
Mylėk be sąlygų jokių,
Taip kaip Jėzus mušančiam širdį išimk nuogais, krauju varvančiais pirštais!
-Še turėk! Gi meilė neišeina be aukų!
Aš seksuali! Ar tau dar patinku!?
Cukrum pacukrink kojas praskėstas,
Kai jis be jausmo, po padalkais sijono skverbsis į tave, nespėjusią dar sudrėkti…
Mylėk taip, kaip sakė tau mama:
-Be kaprizų ir kitų mandravonių.
Džiaukis jei iš vis kas ims tokią berazumią, bjaurybę,
Vėjo pamušalę!…
Mylėk cykiai.
Be garso.
Be noriu.
Jaučiu.
Galiu.
Būk mylinti,
Atsidavus plevėsa.
Skalbianti šnapso čiurkšle inmyštus triusikus!
Tuštinati jo kiaušinius, kad neduok die pas kitą neišskristų.
Meilė karti.
Ji pilna kantrybės.
Meilė dora, tik dorybė ne vyro širdį, o jo klyne ir kūloke plieniniam!
Meilės pulsas apčiuopiamas, tik ten, kur gerai šonus atspardo!
Dar kur išmuša kokius penkis dantis ant karto!
Ar kur ignoruoja, baudžia, tyli…
Bet aš mylinti!
Mano vienos meilės mums abiems pakaks!
Mano aistra gelbėt,pasiduot,mylėt neprašant grąžos!
Aš esu vienintelė tokia!
Nepakartojama!
Be manęs jis prapuls.
Sudegs.
Numirs.
Supus.
Aš esu silpna, paliegus meilės iškankinta dyva.
O, gal jau drūčiai papuvus slyva?!
Bet eik tu! Kaip aš myyyliuuuu!
Nu kartais,
Ai ne, dažnai, kaip brisius lakstau pabrukus uodegą su tuščiu bliūdu maldaudama:
-Invarkink Juozai nors lašą savo dvasios eliksyro!
Maldauju, tu kuilį neraliuotas; Mylėk mane!
Jai bogū padarysiu viską!
Nepalik manęs!
Dar barščių išvirsiu.
Ir galvos neskaudės daugiau niekada, niekada.
-Neišeik mano meile, mano Juozai..!
Dar kartą apkabink mane.
Šalta geležine ranka,
Dar šonus aptrankyki.
Dūlkyk mano sielą.
Aš jau negyva!
antras tekstas:
Meilė. Nemeilė. Meilė.
Aš myliu jį, bet jis smirda. Blet kaip smirda! Ar kai myli reikia mylėt ir meilės dvoką? Hmmm..
nežinau, turbūt turiu įsimylėt jo prakaitą ir visas jo išgędusias skyles alsuojančias į mano veidą. Mama nuo mažens man sakė jog tokios bjaurios kokia esu aš, nieks neims. Turiu pasikeist, kad mane kas imtų!
Mane ima, va kaip ima! Pisa mane Dzūkijos girioj apsauginiu Alytaus įkalinimo įstaigoj dirbantis
Irmantas. Man nemalonu, bet faktas kad mane ima, o mama buvo neteisi, paguodžia. Ji gal net
apsidžiaugtų ir pagaliau vietoj keikimo mane pagirtų? Jeigu tik ji per langelį pamatytų, kaip jos dukrą dūlkina vidurį niekur, šitam aprūdijusiam golfuke, gal tada suvoktų savo neteisumą; yra šansų jog jos košmaras neišsipildys, jos bjaurybė neliks sena merga.
-Mama mane ima! Ima mane!
Pyst, pieno spalvos, dvokiantys fontanai išsilieja ant manęs, ant mano įtraukto pilvo. Atsibundu iš minčių transo ir apakus stebiu kaip jis virš manęs savo organus gręžia. TUOJ VEMSIU. Bet aš myliu. Meilė nevemia, ji myli. Nusigręžęs rabarbarą ramiai susikiša jo likutį sau į pantalonus. Kaip
dvimpenkių metų jaunuoliui kiek kapais atsiduoda languoti, stipriai išblukę triusikai; gal jis tėvo
pasiskolino! Nusijuokiu viduj. Susigėstu, juk mylėt turiu ir jo nemadingus trauzus. Myliu. O ką daryt su sperma??? Žvelgiau į savo pilvą, tą skystį sulindusį į mano išsigandusią bambą ir už jos krantų. Šlykštu ir kaip dvokia. "Cosmopolitan" žurnale skaičiau, kad norint vaikinui suteikt malonumą reikia lytinio akto metu palei šiknaskylę jo kiaušus pirštais braukyt, niekad taip ir neišdrįstu to padaryt, negaliu pasakyt ir kad labai jau tuo noru degu, o jeigu išsišūdinsiu ranką? Dar skaičiau, kad sperma gydo spuogus, jos deda ir į lūpdažius. Gal ir man reikia ją nusilaižyt nuo savo bambos? Bus iš kart inside out efektas; geriu spermą ir gražėju! Ei gal tegul jis kitą kart iškar leidžia man tiesiai ant veido!?
Apsivalau žiaugčiodama savom rankom kadais megztu megztiniu, juk tai šventa meilės sperma, reikia priimt viską ką daro su manim, šlykštu feee, bet kai myli mat jį šunės, galiu spermą susirinkt ir į savo megztinį!!! Nu kodėl man taip bjauru? juk aš myliu? Jaučiuosi apgailėtinai, tik kūnas varnams lest.
Nusivylus jog mano pirmas pasimatymas čia jo viedre, miške su sperma apšaudytu kūnu. Apsirengiu tylėdama. Persėdu į priekį, čia jis palaimingu veidu traukia godžiai rydamas į save cigaretės dūmus,pasiūlo vieną man; dar gaunu paguodos prizą - nusidūkusio alaus likutį. Kalnapinio žalią etiketę negailestingai aplupinėju, nurengiu nuogai tą šlykščią, rudą bonkę, o skystį iškart susiverčiu, gal bent taip nejausiu šleikštulio, apsigyvenusio mano kūne. Apsimetu laiminga. Juk aš myliu. Jaučiu nuo megztinio garuojantį sėklos dvoką. Negaliu nuo jo niekur pabėgt jis vis dar ant manęs. Gal neskalbt, taip visada savo dvokiančią meilę turėsiu?..
Viltė Saulė Bušmė
(Ištrauka iš mano rašomos pirmosios knygos.)
Autorė apie save:
Tikiu jog gimiau su plunksna išraižyta mano dūšukėje. Rašau kad niešprotėčiau. Mano pirštuose plaka širdis, o laki vaizduotė šėlsta laukiniais žirgais, kurie vis taikosi įsikūnyt per raides. Esu rašytoja kuridar nieko neparašė, nes valkatavo žemėj pametus save. Emigrantė Anglijoje. Esu mama, žmona. Vaivos Rykštaitės kurso dėka pagaliau rašau savo pirmąja knygą. Tai knyga įkvėpta tikros istorijos.
Knyga, kuri, tikiu, tarnaus daugeliui suskaldytų sielų, ji bus gyva knyga turinti širdį. Šiandien gyvenu tik ja; istorija, kuri pagaliau įgauna savo balsą, kūną, veidą, istorija mergaitės, kuri turi būt išgirsta.
viltesaulebusme.com
Facebook: V.S.Bušmė