Šituo klausimu visada buvau tradicinė - svajojau ištekėti ir pasikeisti pavardę į vyro - man tai, turbūt, reiškė, kad pasiimdama dalelę savo žmogaus giminės istorijos su juo mistiškai susiliesiu. Tačiau iš pasakiškojo “ilgai ir laimingai gyveno” svarbūs atrodė tik du momentai: žiedas su DIDELIU deimantu ir nuosavų namų įrenginėjimas. "Ak, kaip romantiška bus pagaliau rinkti spalvas ir medžiagas!" Būdama devyniolikos įsivaizdavau, kad kapitalinis nuosavų namų remontas yra santuokos apogėjus.
Dabar, po devynerių metų kartu, su vyru pagaliau gavome progą nuo grindų iki lubų įrengti mūsų naujo projekto-namo griaučius. Dar nė neįpusėjome, o jau esu įsitikinusi, kad prieš tuokiantis reikia ne pas kunigą ar psichologą į santykių paskaitėles vaikščioti. Geriau naujai iškeptai porai pasitreniruoti namų apdailos parduotuvėse! Nes tarp visų vertybių svarbu išsiaiškinti ir partnerio skonį. Ūmai ir “Sekso ir miesto” herojės Šarlotės išvyka į indų parduotuvę nebeatrodo absurdiška. Tiems, kas nežiūrėjo šio serialo: vienų santykių deal breaker buvo, kai Šarlotės kavalierius indų parduotuvėje pasirinko “American Classic”, o ne “French Country” stiliaus indus. Aišku, skonis dar ne viskas. Rinksitės pigiau ir paprasčiau ar už brangiai, bet patvariau? Norite greičiau “radom ir imam”, ar apvažiuoti tris miestus, kol rasite TĄ atspalvį? Ir svarbiausia, ar mokėsite vienas kitą išgirsti? Svarbu, kaip rasite kompromisus, nes bendrų namų remontas iš esmės yra vienas didelis KOMPROMISAS.
Vis dėlto, turbūt jokios repeticijos negali paruoši realybei. Nepaisant to, ką metų metus kolekcionavau savo “Pinterest” board’uose, atėjus laikui įrengti namą susidūriau su dalyku, kurį anksčiau maniau galėsianti stebuklingai apeiti: BIUDŽETAS. Mūsiškis, deja, ribotas, todėl vietoje išsvajotos turkio mėlynumo marokietiškos vonios turiu rinktis tai, ką galime sau leisti.
Kitas dalykas, apie kurį anksčiau nebuvau pagalvojusi - YPATINGOS APLINKYBĖS, prie kurių reikia taikytis. Visuose klimatuose ir namuose jos skirtingos. Mums, pavyzdžiui, teko vietoje medinių grindų rinktis laminatą, nes medis mums ne tik per brangus, bet ir visiškai netinkamas klimatui, kuriame stovi namas. Dėl didelės drėgmės mediena čia ilgainiui supūva ir daugybės kaimynų teigimu laminatas yra patvaresnis ilgalaikis pasirinkimas. O tiek kartų sakiau, kad rinksiuosi tik medį…
Laminatinės grindys yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip remonto metu tenka PAMINTI SAVO VERTYBES. Su šypsena prisimenu vienos jaunesnės draugės įrašą feisbuke apie tai, kaip ji visada rinksis vienai šeimai priklausantį “Lowe’s” apdailos parduotuvių tinklą, ir niekada nieko nepirks iš “Home Depot”, mat pastarasis priklauso blogietėms korporacijoms. Prieš keletą metų spaudžiau “patinka” ir maniau, kad pati elgsiuosi taip pat. Cha cha! Lengva būti principingai, kai važiuoji pirkti kaktuso ar pagalvėlės į nuomojamą kambarį. Bet iki kaklo prasmegusi didelėse paskolose suvokiu privalanti daryti visa, kas įmanoma, kad iš jų išplauktume. Vadinasi, ieškome geriausios kainos, greičiausio pristatymo ir nė nespėju pasigilinti kur kaip ir kieno buvo pagamintos staybinės medžiagos, kurias naudojame savo namuose. Eilinį kartą įsitikinau, kad tvariems, eko ir fair trade pasirinkimams reikia ne tik sąmoningumo, bet ir resursų: laiko, pinigų, žinių. Ech.
RIBOTAS PASIRINKIMAS. Nežinau, gal kitose vietose viskas kitaip, bet kadangi gyvename saloje, medžiagų ir spalvų pasirinkimai čia ir šiaip riboti. Pasirodo, daug ką reikia specialiai užsakyti ir laukti kol atplauks laivu, konsultantės teigimu, “už šešių savaičių arba ilgiau” - mums per ilgai. Aišku, visada galima konsultantės akivaizdoje susipykti dėl to, kuris iš mūsų kaltas, kad apie medžiagų užsakymą nepagalvojome gerokai anksčiau, bet aš nuošidžiai nepatariu to daryti. O tuomet vis tiek tenka rinktis iš to kas yra atmetus tai, kas per brangu ir tai, kas netinka mūsų aplinkybėms. Galiausiai susivokiu besiblaškanti tarp trijų variantų, kurių nė vienas man iš tiesų nepatinka.
SAUGIOS SPALVOS. Kad lietuviai bijo spalvų - seniai aišku. Bet nustebau pamačiusi, kad jų vengiama ir Havajuose. Iš esmės visos apdailos medžiagos čia yra juodos, baltos ir rudos atspalvių. Na, aš suprantu, kad ne kiekvienas durnius nori miegoti raudoname miegamajame, bet sunku suprasti, kodėl tokios nepopuliarios žalios, terakotos ar mėlynos keramikinės plytelės? Ir kilimai? Gerai, kad dažų pasirinkimas gausus, bet prie jų dar nepriėjome - kol kas viską nutepėm baltai (aš norėjau iškart visaip dažyti, bet vyras atkalbėjo - pažiūrėsime kaip viskas gausis, o tada jau rinksime sienų spalvas). Taigi, besiblaškant apdailos prekių parduotuvės salėse apėmė tas pats jausmas, kaip kadaise renkantis drabužius į renginius ir vestuves: kad geras skonis dažnai painiojamas su paprasčiausiu bailumu. Gerą skonį turi tikrai ne visi, bet jį šiais laikais lengva imituoti. Pakanka viską rinktis kukliai ir smėlio spalvos - kitaip tariant, sukurti saugų, neutralų ir NUOBODŲ variantą. Tačiau tikrasis gero skonio iššūkis yra suderinti iš pažiūros nesuderinamas spalvas, raštus, tekstūras nepavirstant nei į skuduruotą hipę, nei į klouną. Kiekvieną kartą rinkdamasi ką nors spalvine prasme įžūlesnio prisimenu Skarletę Oharą, besimėgaujančią Reto Batlerio pinigais - jei teisingai prisimenu, ji lyg raudonu aksomu sienas išmušė? Gaila tik, kad šiais laikais arčiausiai realybės būtų banditų žmonos, entuziastingai puošiančios namus viskuo, kaip aš sakau “su paraitymais”. Ir visai negaila dėl to, kad ne Retas Batleris, o abu su vyru mokame už remontą, na, bet nepradėkime čia skaičiuoti. O kaip man gausis - Skarletiškai ar tikrai skoningai tik laikas parodys, jau visai neužilgo.
Mudu su vyru tuoj eisime į santechnikos skyrių, kur be visų kitų nuotykių planuojame aistringai ginčytis dėl klozeto sėdynių, tačiau prieš tai mums - jums ir man - REIKIA PASIKALBĖTI APIE PLYTELES. Nežinau, gal aš viena iki šiol nesuvokiau koks atsakingas darbas jas išrinkti? Sienas galima perdažyti, baldai apskritai ateina ir išeina, net laminatines grindis čia greit iškloja ir greit nulupa, tačiau plytelės! Jas perkant apima panašus jausmas kaip perkant tolimo skrydžio lėktuvu bilietus - nes viskas remiasi į finansus ir to pasekoje sprendimas tampa beveik neatšaukiamas. Tačiau neramu ne tik dėl kainos, bet ir dėl pasirinkimo ilgaamžiškumo. Nes, nebent esi milijonierius, kartą išklojęs namie plyteles jų po metų tikrai nelupsi, kad sudėtum šiek tiek kito atspalvio. Keramikinės plytelės yra vienas ilgiausiai išliekančių sprendimų žmogaus gyvenime. Jos žmonių būstuose tūno dešimtmečius - ilgiau nei trunka statistinė santuoka. Pavyzdžiui, namuose kuriose dabar gyvename dušinėje kasdien žiūriu į plyteles, kurias išrinko prieš mus buvę namo savininkai. Galiu tik spėlioti, kiek žmonių vertins mano naujame name išrinktas plyteles, tačiau visai tikėtina, kad jas pamatys ir mano anūkai. Suvokiant sprendimo svorį jį priimti tik sunkiau. O jei dar atsižvelgiant į ankstesnius punktus…
Vos kam nors pasakau, kad renovuojame namą, žmonės ima mus užjausti ir pasakoja savas istorijas. “Vos neišsiskyrėm!”, sako. Pasak vieno tyrimo net 12% remontą patyrusių porų rimtai svarstė skyrybas. Suprantu, pykstamės ir mes. Tačiau jau spėjau įsitikinti, kad remontas porą gali ne tik išskirti, bet ir suartinti. Būtent šio remonto dėka su vyru jaučiuosi žaidžianti toje pačioje komandoje. Pastebėjau, kad nei vienas nebenorime, o gal jau ir nesugebame priimti sprendimų atskirai. Jis atsakingas už techninę pusę, aš -už estetinę, jis žino kas praktiška, aš intuityviai jaučiu kas labiau “fengšui” tam tikrose erdvėse. O svarbiausia pamoka, kurią išmokau ne tik remonto, bet ir santuokos metais: pick your battles.
Palinkėkite mums sėkmės.
To be continued.
Su meile,
Vaiva
