top of page

Rytas prasidėjo...

Writer: Akvilė Sedlevičiūtė Akvilė Sedlevičiūtė

Kada jis prasidėjo? J sukasi vilkeliu, spardo kojomis veidą - aš jį suprantu - pykti negaliu, net mamos riebaus pieno nebereikia, reikia ž a i s t i.

Man patinka žinoti, kad žindančios mamos lengviau užmiega, nes joms, matai, oksitocinas išsiskiria į kraują. Eh šiandien mažiausiai žinau apie ką aš. Kelionė laike, - sapnuoju, atsikeliu, pasapnuoju, pažiūriu ką kiti veikia, tada einam į lauką, grynas oras ir žvaigždėtas dangus, bandom grįžti namo, J dar dvejų nėra, bet jis ir kelius ir takelius žino į visas žaidimų aikšteles, ir jį didžiai nuvilia mano posūkiai namų link. Aš suprantu. Bet minu toliau, nes primečiau - kol grįšim, kol išsikrapštysim - o kas J mano apmetimai - jis nori ž a i s t i -suprantu. Mikroinfluencerės toliau skundžiasi mamystės rūpesčiais ir dalinasi džiaugsmais. O man gyvent - toliau bandau J aprengti protingai, oras keičiasi... Atsimenu Juozo Baltušio romane piemenukus pradžiugino besileidžianti snaigė - dirbti nebereiks, žiema atėjo. Matau jų paišinus kulnus įsmigusius į apšarmojusią žolę. Klumpės ir avikailiai - va ir visas "outfit" - močiutė sake. Neužtenka galvoj erdvės - net jei viską užpilsiu kava - nepražys sodai.

Tik vienas dalykas - kaip visko nesugadinti. Nes aš pati nežinodavau, kada plyš dangus – grįžta nėra gazuoto vandens nėra stalčiuj arbatos koštuvėlio... Bijau, kad tais pačiais žodžiais aš ir savo daigelį užauginsiu. Reik sėst perrašyti kasetes.

Perskaičiau, kad mūsų reakcijos sukuria vagas smegenyse - jei vieną kartą pratrūkai - kitą kartą pratrūksi taip pat, tai geriau nesukurti tokių vagų galvoje. Todėl skaitau, kaip jų nesukurti, bandau siųstis knygą - užsiblokuoja, reikia pratęsti kreditinę kortelę, ir pasipila "reikia" sąrašas reikia padžiauti skalbinius, reikia surinkti pinigus iš visų namo gyventojų už malkas... Ir žiūrėk aš jau po tuo sąrašu. Kaip čigonė po žvaigždėtu dangum, skaitau ir nežinau nuo kur pradėti.

Žindančios mamos yra atsparesnės psichosocialiniam stresui, gal dėl to aš kartais nesuprasdavau, kodėl išvis apskritai man gimsta idėjos (pvz. rankdarbių būrelis mano bute) kurias manau esant įgyvedinamas - juk anksčiau nebūčiau taip galvojusi. Ir jei tai tiesa - tai labai praverčia žaidimų aikštelėse, kalbantis su kitom mamom ar tėčiais. "Nejudi nesupranti?" - iš interviu su šokėja Loreta Juodkaite, Pravda žurnaliuke - man labai užkibo - nejudu - nesuprantu - taip! Dėl to mamystės tarpsnis man sunkiai kartais suvokiamas, nes daug tupinėjimo, sėdėjimo, gulėjimo...

"Perskaičiau visas pasaulio knygas - dabar esu labai protinga" - iš pasakos Sniego karalienė - taip man reikia knygų, sužinoti, ką aš čia po galais veikiu, ir kaip geriau tai nuveikti. Buvo tokia žaislinė plastmasinė ranka, kurią turėjo mano pusbrolis, ja galima buvo pasikasyti nugarą. Tokią trečią ranką aš turiu turėti minty, kai reikia sau paplekšnoti per petį - nieko tokio - pabūk su tuo - praeis, pabūk ir, žiūrėk, išsigiedrija ir, žiūrėk, nepraplyšta - nors kartais atrodė jau tuoj, jau tuoj aš savo stuburu neišlaikysiu to sunkaus karališko mėlio debesies, kur debesies - jei viso dangaus tiesiog geidžiančio greito sprendimo - audros, kataklizmų - kad tik greičiau praeitų, kad tik išsipurkštų liūtimis lietaus galimybė.

Ak Reikia padžiauti skalbinius Iki



Autorė apie save:


Matyt, niekas neateina pažindintis apsirengęs vienaragio kostiumo, su cigarete dantyse. Išsitaškęs, tarsi metamorfozės stadijoj - kūnelis ištirpsta lieka tik nervų sistema ir lytinių liaukų užuomazgos, kumštelyje pažadas, kad tuoj bus sparnai ir tuoj pavirsiu… Tuoj kraujas suvaikščios ir tuoj išsimiegosiu.

Tuomet gal apie orą? Už kampo pavasaris, sprogsta kaštonai, langus plešia pietryčių vėjai.

Estija. Nešu nukainotą raudonųjų apelsinų pyragą namo, auksiniai pabarstukai…

Kertu parkavimo aikštelę, kur moterys vienoj rankoj laikydamos maišą, kitoj cigaretę, sustoja pertraukėlei, ir manding - o gal iš tikrųjų - rašyti ir piešti.


Ne, nu tai taip.



Su meile pagarbiai

Akvilė

Dėkui visiems, kas skaitė, kas paskaitė iki kažkurios vietos, kas suprato ar nesuprato.


Rašymas yra vienatinis veiksmas ir kad ir kaip norėčiau, kad kažkam patiktų man vis tik tyliai naktį atrodo, kad svarbiausia - smagu.


Patiko? Parašyk Akvilei :) į

instagram: akvilesedleviciute

bottom of page